trečiadienis, gegužės 30, 2007

Į sąskrydį žvelgiant iš žemo

I dalis.

Labai nesinori pradėti verkti ir dejuoti, kaip neteisinga, kad mums prieš pat nosį užtrenktos durys, bet paskutinę mokslo metų savaitę po licėjų sklandęs gandas "didžiosios dalies antrokų sąskrydyje nebus" - faktas. Galbūt ne visi žino, kad jis vyks tuo pačiu metu, kaip ir kasmet organizuojama antrakursių kelionė į Čekiją. Sąskrydyje nedalyvaus ne tik dauguma antrokų, bet ir mokytojai R. Čiapas, R. Jankauskas, R. Markeliūnas (pirmajam pastebėjusiam 3 panašumus - prizas) bei kiti.

Licėjus visuomet pasižymėdavo tuo, kad čia buvo stengiamasi atsižvelgti į visų interesus, todėl truputį liūdna, kad šį kartą šiam principui nusižengta. Aišku, negalima visko vertinti vienpusiškai - reikėtų suprasti ir mokytojus, kurie nori kelių sąžiningai užtarnauto poilsio dienų. Tačiau, mano nuomone (į objektyvumą, žinoma, neprentenduoju), sąskrydis - viena didžiausių ir smagiausių mokinių bei kai kurių mokytojų švenčių, taigi jei dėl ko ir verta paaukoti laisvą dieną, tai būtent dėl licėistų sąskrydžio. Prisiminkite, kokia ši šventė neapsakomai įdomi ir pabandykite įsivaizduoti, ką mes prarandame: nepamatysime Jūsų, nesusitiksime su licėjų jau baigusiais 4-okais bei kitais ex'ais, nedalyvausime berniukų kvadrato varžybose (kad ir kaip keista bebūtų, tai - sportinių renginių tobulumo viršūnė), nedainuosime "žeeemyn upe", nepamatysime vakarinės programos, nevalgysime ant laužo sudegusių dešrelių, neišgirsime begalijintosios "ilgas kelias" versijos, negausime papeikimų...

Mhm... Vargu ar kam įdomu skaityti sentimentalius nukrypimus, taigi verčiau grįžkime prie temos... Mes, antrokai, taip pat prisidėjome prie to, jog negalėtume vykti į sąskrydį - juk niekas netrukdė rinkti parašų, bandyti tartis su direktoriumi, mokytojais, ieškoti kažkokio kompromiso - mums tiesiog buvo pasakyta, kad sąskrydis vyks birželio 18-19 dienomis, ir mes nuolankiai su tuo susitaikėme.

II dalis.

Pagaliau radus kaltuosius, galima pakalbėti ir apie šį tą linksmesnio. Štai, pavyzdžiui, apie mano jau minėtas vaikinų kvadrato varžybas - pagrįstai laikomas vienomis linksmiausių sąskrydžio rungčių. Praeitais metais, būdami pirmokai, mes jose užėmėme antrąją vietą. Komandos pavadinimas, kiek pamenu, buvo "Target: Vaškys". Žingsnis po žingsnio kopdami finalo link, įveikėme tokius priešininkus, kaip "nenugalimasis Račo ketvirtokų būrys", "TB'kai, kurie beveik visas rungtynes žaidė nuogi ir dažniau glebėsčiavosi, nei gaudė kamuolį", tačiau finale, po atkaklios kovos, 1:2 pralaimėjome saujelei trečiakursių su Mindaugu Čekanavičiumi priešakyje. Rungtynės buvo įsimintinos tuo, jog vienas mano bendraklasis žaidė būdamas ne visiškai padorios kondicijos bei dėl begėdiško priešininkų komandos sukčiavimo...

Kitas labai svarbus bei mano jau minėtas sąskrydžio požymis - per naktį šlageriu ir neoficialiu sąskrydžio himnu tapusi daina "Žemyn upe". Kas gali būti smagiau už keletą klausos ir balso neturinčių (na, gerai, Dainius nesiskaito), bet visą naktį nuoširdžiai nuo rėkimo skaudančia gerkle dainuojančių bei pusei licėistų miegoti trukdančių vaikinų ir merginų būrį? Beje, niekur kitur neteko matyti vilniečių, taip linksmai traukiančių "Mes prie Nemuno užaugę, Mylim savo gimtą Kauną, Jei vilniečiai nesupyks, Kaunas - Lietuvos širdis."

Tikėkimės, naujai pertvarkyta sąskrydžio vakarinė dalis bus nė kiek neprastesnė už senąją ir šiais metais vėl atsiras žmonių, sukursiančių kažką panašaus į beveik niekieno nesuprastą, bet neįtikėtinai tobulą, visus laurus nuskynusį, pernykštį 3d klasės vaidinimą apie Van Gogo-Gogeno santykius, Pikaso "žydrąsias" dienas bei lengvai iš popieriaus lapelio padaromą gražią palapinę arba labai nevienareikšmiškai sutiktą, sarkazmo ir ironijos kupiną TB'kų monologinę kompoziciją.

P.S.

Jei būdami prie Meros pamatysite tamsiaplaukį, atseit-pankuojantį ir iš Jazz Pictures vedėjų besišaipantį ketvirtoką, perduokit jam linkėjimus ir žinokite - tai Mindaugas. Tas pats, kuris sutrukdė mums laimėti kvadrato čempionato finalą. Visiems linksmo sąskrydžio ir smagių nuotykių!

žymės:

antradienis, gegužės 29, 2007

Vasaros pradžia Licėjuje.


Ir štai atėjo ta paskutinė diena,

Tačiau skolų eilė dar labai ilga.

Vis dar skamba ir skamba sonatos Čiurlionio,

O trečiokai negali pamiršti Van Gogo.

Fuxai laukia neramiai egzaminų

Dėl kurių antrokai sau nesuka galvų.

O pamatyti ketvirtoką iš tiesų

Tampa didžiausia retenybe iš visų.

Tačiau nesijaudink mielas liceiste (be jot),

Greit suskrisim visi drauge prie Meros.

Ten būsiu aš ir tu ir visi kiti:

Liceistė, liceistas, liceistai (su i).

antradienis, gegužės 22, 2007

Ne toks jau ir eilinis sąskrydis

Kur buvęs, kur nebuvęs, vėl daug apkabų sulaukęs, bet vėlgi išgyvenęs atidunda Licėjaus Sąskrydis 2007. Visą oficialią informaciją rasitę ant kelių plačiau eksploatuojamų Licėjaus vidaus sienų, nugirsite per klasės valandėlę (kas tai?) arba galite tiesiog apsilankyti http://licejus.lt/saskrydis/, o aš norėčiau pakalbėti apie šiųmetinio sąskrydžio išskirtinumus bei ypatumus.

Pirmasis pokytis - sąskrydžio data - birželio 18-19. Tenka girdėti daug nepatenkintų balsų šia tema, dar daugiau vyko diskusijų dėl jos, tad KODĖL? Pirma, tai laikas po visų sesijų ir egzaminų. Anksčiau mokytojai, turėję rūpintis stojamųjų į Licėjų egzaminų, liceistų sesijinių egzaminų bei valstybinių brandos egzaminų taisymu ir po mokyklos koridorius vaikščioję pažaliavusiais veidais tikrai nesižavėjo galimybe viską palikus išbėgti ilsėtis savaitgaliui. Dabar šios problemos kaip ir apytiksliai nelieka. Antra, negalėdami kelti anksčiau, nelabai turime galimybę važiuoti ir vėliau, nes po to - biologams mistiškiausia metų šventė - Joninės, dar po kurių mažai kas ir susirinktų.

Šiemet neturėsim kai kurių įprastų sąskrydžio dalių, o tiksliau: Čiapo prie kepsninės ir Jankausko prie megafono. Taip pat nebus ir Markeliūno bei ~40 antrakursių, kurie visi savaitgalį prieš trumpam emigruoja į Čekiją. Tačiau didžiąja dalimi dėl anksčiau minėtų darbų atsikratymo šiemet į sąskrydį pagaliau vyksta mūsų direktorius, Danienės bei Mincevičiaus vietą perima Ernestas Šidlauskas, o ir, kaip pastebėjau, jau etatiniai sąskrydžio mokytojai imliai kibo į pasiruošiamuosius darbus.

Vakarinė dalis šiemet irgi kinta. Yra du, bent jau man, akivaizdūs dalykai:
a) tradicinė vakarinė dalis su eilėraščio deklamavimu, vaidinimo kūrimu bei prisistatymu (jeigu ko nors neužmiršau) išsisemia: ganėtinai išsitęsia bei prailgsta, o ir didžiajai sąskrydžio dalyvių daliai tampa galvos skausmu, neleidžiančiu visą pusdienį ramiai leisti laiko gamtoje ar galų gale pagaliau pažiūrėti tinklinio finalą, o ne sedėti palapinėje prie pustuščio lapelio popieriau su keliom eilėraščio eilutėmis.
b) vakarinė dalis turi išlikti. Kad visas sąskrydžio sumanymas netaptų susirinkimu, kamuolio paspardymu ir išvykimu atgal. Naturalu, kad turi būti kažkoks akcentas, galimybė visiems susirinkti aplink laužą ir paskutinį kartą per mokslo metus pažiūrėti bei pasirodyti vieni kitiem. Galų gale, be padrikų gitarų akordų atsklindančių kažkur iš palapių tankmės tai tėra kone vienitelė sąskrydžio dalis leidžianti mums pasireikšti kultūriškai, kūrybingai. O ir tai mums, Vilniaus Menų Licėjaus (-- D.U.) gyventojams, yra labai kuklu.
Tad vakarainė dalis keičia savo formatą. Pilno aprašymo laukite, tikėtina, kitą savaitę kur nors Licėjuje, o kol kas galiu atskleisti tik tiek, jog vaidinimas, greičiausiai, bus sukergtas su kitom programos dalimis, taip paliekant galimybę jas padaryti kokybiškesnes ir įspūdingesnes. Taipogi, vakare - ...net nežinau kaip tai taisyklingai įvardinti... Rungčių ir Paslapčių Ruožas(?) po miškus, kuris kai kam gal sukels malonius atsiminimus iš lakstymo po Ozo miškus bei Senvagės pelkyną per krikštynas. Kadangi šiemet tikėtinas gana kiekybiškas mokytojų dalyvavimas, tad nuoširdžiai tikiuosi ir mokytojų komandos. Grupės atlikusios visas užduotis girioje bei ~ sėkmingai ir ~ be traumų grįžusios į stovyklavietę savo kelionių tema turės paruošti anksčiau minėtų prisistatymo bei eilėraščio-vaidinimo prototipus, kurių tiksli forma dar nėra aiški (bent jau man).

Tad pabandom eilinį sykį sėkmingai atsikratyti egzaminų, o po jų - iki susitikimo Labanore.


Beje, priminimas visiems liceistams (ir ypač antrokams). Jeigu dėl kokių nors priežasčių jūsų auklėtojas/-a negali vykti į sąskrydį, tai dar nereiškia, kad ir jums durys užsitrenkia. Jums tereikia susirasti kitą Licėjaus mokytoją taipogi vykstantį į sąskrydį, ir su juo draugiškai persimetus keliais žodeliais paprašyti, kad sutiktų jus oficialiai lydėti. Jau taip susitvarkiusių šį klausimą klasių yra, o ir vakar foje beisišnekučiuodamas su drauge per kelias minutes suradom tikrai ne vieną mokytoją atitinkantį reikalavimus ir netgi neturintį kuruojamos klasės. Tad mažiau verkšlenimų: reikia tik truputėlio iniciatyvos.

Beje Nr.2. Visus bent kiek mokančius trankymais, perbraukimas, pašvilpimais ar kitais būdais išgauti muzikinius garsus, tikrai kviečiu su savimi į sąskrydį pasiimti savo muzikos rakandų. Ar tai bus gitara, ar būgnas, ar lūpinė armonikėlė, ar trikampis - vis vien. Ne tik todėl, kad po vakarinės dalies per laisvą laiką (a.k.a. laisvą naktį) prie pagrindinio laužo būtų neapsakomai malonu susirinkti ir kartu daryti tai, ką prie laužo ir reikia daryti, bet ir šiaip vaikščiojant po palapinių rajonus yra neapsakomai molonu kiaurą parą girdėti Hiperbolės dainas grojamas su apytiksliai teisingais Ilgo Kelio akordais bei plasmasinių "Žalios Girios" butelių big band'us.

žymės:

sekmadienis, gegužės 20, 2007

Pirmas neoficialus Vilniaus Licėjaus blogas

Pagaliau sukurtas pirmas (kol kas neoficialus) Vilniaus licėjaus blog'as. Mintis sukurti šį blogą kilo koridoriuje - kaip ir visos licėjaus visuomenės genialios mintys, taip pat ji buvo plėtojama senato susirinkimų metu. Tikimės, kad jūs naudositės šiuo nuostabiu saviraiškos ir informacijos įrankiu ir jis ilgainiui prigis. Jei mums pasiseks "uždegti" šią naują idėją, ji bus perkelta į puslapį www.licejus.lt ir taps oficialiu licėjaus dienoraščiu.