trečiadienis, birželio 06, 2007

nes yra taip,kaip turi būti.net vonnegutas nieko čia nepakeis(tų)

Paskelbė: agnes, paskelbta 05-18 08:33

aš nesijaučiu apgailėtina.
kai vis lūkuriuoju namuos ir bandau sumąstyti pretekstą aplankyti tave ar kaip nors pro šalį važiuojant užsukti ir tuomet švelniai priglusti ir paklausti mielas mielas kaip laikaisi mielas ar pasiilgai manęs aš tavęs ne,- šelmiškai nusišypsoti,- nors tu žinai tiesą ji pernelyg akivaizdi nors aš žinau tiesą mes abu vis tiek vaidinam tolimus atskirtus tarp mūsų būriai trečiokų būriai antrokų ir pirmokai būrai ir mes kartais priešingai mes vaidinam artimus nors tarp mūsų ištisa praraja skirtingo požiūrio skirtingos muzikos tu su savo nuodėmėm ir aš su savo prasižengimais tu su savo papeikimais ir nesąmonėm į kurias aš žiūriu atlaidžiai.
aš visai nesijaučiu silpna.
kai tave susitinku ir pasijuntu maža visame kame tavyje paskendusi ir nuo viso pasaulio paslėpta ir tokia saugi kad ojoj kas norit pabandykit mane nuskriausti gi ne ne jie net nebandys nes tu nuo viso ko mane apsaugosi ir dar po vieną akį jiems išdursi ir dėlto aš vis grįžtu kaip kokia kiaunė ar kitas švelniakailis gyvūnėlis pas tave kur visai negalioja iškrypusio pasaulio kreivos taisyklės kur gali pasijusti besėdįs ir geriantis arbatą ir vėlgi - globojamas apglėbtas.
aš neaukštinu mūsų meilės.
nerėkiu kad ji virš visko ir metafizinė nešūkalioju laukuose kad dėl tavęs nors iki žvėryno galo nueičiau ir kitaip nebandau įrodyti kad tarp mūs kažkas švento gi abu gerai žinom kad meilė tokia buitinio lygio kad nėra čia ko slėpti kad aš su tavim dėl vienų priežasčių o tu su manimi dėl to kad parneščiau dešros iš parduotuvės ir palikčiau šaldytuve ar kad padaryčiau arbatos ir palikčiau puodelį ant palangės neva nerūpestingai bet iš tikrųjų iš visų jėgų bandydama priminti apie savo egzistavimą.
aš neslepiu kad tave sapnuoju.
dienom naktim prabundu kur savo lovoj ar eidama per perėją ar troleibuse pro purviną langą žvelgdama ar važiuodama su tėčiu į parduotuvę ir vis kaži kokie prisiminimai išnyra iš bendro bendriausio mūsų gyvenimo išties ar galima dalykus tiek dalykų pamiršti net jei dažnai atrodo kad prisapnavai jų dieną naktį ar nėra neįmanoma pamiršti kiek man tu davęs kiek aš tau davusi net jei tas mano davimas tik nuolatinis pietų gaminimas ir stalo dengimas aš jau bijausi prisipažinti bet regis kad vis dažniau aš prabundu ir vis rečiau sapnuoju ir jau tik gyvenu prisiminimu viso to ką sapnavau ir ėj ėj ar nebus vieną rytą tokio prabudimo kai vargiai tavo veidą prisiminsiu.

ar tai man atleistum,licėjau?

9 Komentarai (-ų):

Blogger vaškys rašė...

manau, kad šie agnes žodžiai atspindi tai, ką jaučiau ne vienas ketvirtokas dabar ar per skambuti, ar per šimtadienį.

2007 m. birželio 6 d. 19:59  
Anonymous matijas rašė...

agne,paskaičius tavo straipsnį ir šitą makalonę,susidaro įspūdis,kad tu manipuliuoji savo nuomone apie licėjų.manau,tu net pati nežinai,kaip iš tikrųjų jautiesi ir juoba negali žinoti,kaip jaučiasi kitas ketvirtokas,pvz aš.
be to, savo komentare padariau vieną skyrybos klaidą ir jos netaisysiu - susimąstyk apie tai.

2007 m. birželio 6 d. 23:43  
Blogger vaškys rašė...

hm. čia asmenybės susidvejinimas?

2007 m. birželio 7 d. 12:58  
Blogger mehheh rašė...

Gal ir nepakeistų, bet mažų mažiausiai pasakytų: "That's a very bad entry you're writing."

2007 m. birželio 7 d. 18:14  
Blogger vaškys rašė...

mantai pasakyk žmonių kalba, ką čia norėjai pasakyti.

2007 m. birželio 8 d. 13:49  
Blogger mehheh rašė...

Autorius pašalino šį komentarą.

2007 m. birželio 9 d. 17:54  
Blogger mehheh rašė...

Na, čia buvo pokštas... =') Matijas, skyrybos klaida - geras. :D

2007 m. birželio 9 d. 18:03  
Anonymous Tyvas rašė...

Paverket ir uztenka. Dabar bus musu eile verkti.

2007 m. birželio 10 d. 16:16  
Blogger mehheh rašė...

Autorius pašalino šį komentarą.

2012 m. balandžio 10 d. 18:59  

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

<< Pradinis puslapis