pirmadienis, liepos 23, 2007

Postmodernus būvis

Ready. Neišsigąskite pavadinimo - nieko pernelyg rimto, moksliško ar filosofiško nepasakysiu, tiesiog norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę keliais klausimais. Aišku, kol blogas nėra visiškai oficialus (trūksta tik nuorodos į jį iš pagrindinio licėjaus puslapio ir kelių kosmetinių detalių pataisymo, tačiau mokytojas Skūpas šiuo metu išvykęs į Angliją, o be jo kažką pakeisti kebloka), t.y. esant dabartiniam aktyvumui, Jūsų - tolygu Aurimo, Vykinto ir Tomo. =')

Steady. Aš gana ilgą laiką maniau, kad mano mąstymas labai originalus, unikalus ir visaip kitaip šaunus, tačiau šis vaikiškas požiūris netikėtai išgaravo, kai prieš keletą mėnesių internete užtikau gana ilgą straipsnį apie postmodernizmą - epochą, kurioje mes šiuo metu gyvename. Perskaitęs jį supratau, kad toli gražū nėra taip, kaip iki tol galvojau - mano mąstymas ne tik kad nėra dieviškas; priešingai - taip, kaip aš, mąsto didžioji dalis tų, kurie mąsto. Tikriausiai ir Jūs rasite sąlyčio taškų su tuo, kas parašyta šiek tiek žemiau.

GO. Postmodernizmas - terminas, apibūdinantis šiuolaikinę kultūrą, ekonomiką bei visuomenę, susiformavusią XXa. pabaigoje. Vieni teigia, kad postmodernizmas - tai tik viena iš daugelio modernizmo šakų; kiti - jog reikia atskirti postmodernizmą, kuris apima tik tam tikrą meno srovę, nuo postmoderniškumo - kultūrinio reiškinio; tretiems tiesiog patinka kugelis ir savaime užsidegančios durys. Pagrindiniai teiginai, kurie netikėtai sutapo su tuo, kaip aš mąstau, ir kurie sudaro postmodernizmo esmę yra:

1) Nėra jokios objektyvios absoliučios tiesos. Na, čia nieko naujo ir įspūdingo: Nietzsche prieš šimtą metų tą teigė, A. Mamontovas apie tai dainuoja "Ufonautuose", mano tėvai bei pažįstami šią frazę taip pat gana dažnai kartoja.
2) Tiesa yra tai, ką tu tiki ją esant. Pavyzdžiui, jei nuspręsčiau patikėti, kad aš iš tiesų galiu leisti Kamehamės bangas, tik nenoriu - taip ir būtų. Tiesa, tuo visų pirma reikėtų nuoširdžiai patikėti. Verta pastebėti, kad religijai tai kaip gelbėjimosi ratas - pagaliau ji gali nebeįrodinėti savo teiginių.
3) Pretenzijos į tiesą tėra užslėpti bandymai kitam primesti savo nuomonę taip suteikiant sau galios jo atžvilgiu. Karas Irake, SSRS-JAV konfliktas šaltojo karo metu, religinė, tautinė nesantaika, etc.
4) Viskas reliatyvu ir individo įsitikinimai priklauso tik nuo jo psichologinės, socialinės ir ekonominės būklės, istorijos bei kultūros, kurioje gyvena. Tai taip pat gana aišku bei suprantama - labai primena Matricą. =')
5) Žmonijos esmė - bendrumas. Nieko bendro su socializmu (get the joke? =) tai neturi. Tiesiog teigiama, kad žlugus bet kokioms aliuzijoms į objektyvias tiesas, toliau gyventi galima tik "kolektyvinio susitarimo" principu - jei mes bendrai sutariame kažkuriuo gyvenimo aspektu, tuomet laikome jį geru ir teisingu bei stengiamės jo laikytis.

Dabar klausimai, apie kuriuos kalbėjau. Visų pirma, ką daryti su šitokiais išvedžiojimais: "Jei objektyvių tiesų nėra, tuomet ir teiginys, kad objektyvių tiesų nėra, yra klaidingas, todėl objektyvių tiesų gali būti."; "Jei viską sąlygoja nuo žmogaus asmenybės nepriklausantys veiksniai, kaip genai, jo aplinka, šeima, oras, tuomet ir šį teiginį pasakęs žmogus neabejotinai buvo tų dalykų veikiamas ir pats teiginys gali būti ir neteisingas."? Visa tai atrodo šiek tiek absurdiškai ir darosi panašu į tokias beprasmybes, kaip svarstymus, kas atsitiks susitikus nesustabdomai jėgai su nepajudinamu objektu, ar mąstymus apie tikrąją laiko prigimtį (WTF?), bet vis tik yra rimta problema. Kaip postmodernizmui pateisinti pačiam save?

Antra - kaip pateisinti bendravimą, Meilę, draugystę, jeigu kiekvienas ateiname su savo tiesomis ir įsitikinimais, kurių pakeisti arba neįmanoma, arba nėra jokio tikslo to daryti, nes ir mūsų tiesos lygiai tokios pat subjektyvios? Uhm, pabandysiu šiek tiek aiškiau: "Štai jis - toks, koks yra, ir štai ji - tokia, kokia yra. Na, ir ką dabar daryti?" Apie ką gali būti diskusija, debatai, jei nieko nėra tikro, su kuo bendrauti, jei pats nežinai, ar esi gyvas?

FIN. Yup, kasdieniniame gyvenime šios problemos neturėtų trukdyti gyventi, tad atsiprašau, jei nenaudingai sugaišote laiką visa tai skaitydami. Pabaigai - tobuliausias, mano nuomone, šių metų YouTube filmukas:
http://www.youtube.com/watch?v=5XQ_GWKvDE0


Institute of Robotics

Tiesiog prisiminiau. Ir tikiuosi, kad po šito įrašo jis staiga nepradings (nebus nucenzūruotas).
Anyway, enjoy. Institute of robotics

antradienis, liepos 10, 2007

Kur pradingo licėjaus debatų klubas?

Čia bus labai "blog'iškas" įrašas - trumpai, neišpuoselėtai ir pan.

O viskas buvo taip. Kurią čia dieną padėjau savo universiteto komandai ruoštis Europos debatų čempionatui. Padebatavom, pagąsdinom praeivius Kalnų parke, ir po to susėdome kažkur kavinėje pasišnekėti. Kalba kažkaip pasisuko apie moksleivių debatininkus, kurie kaip tik ruošėsi pasaulio čempionatui, ir aš pasiskundžiau, kad "va, o mano laikais tai debatų klubo kaip ir nebuvo licėjuj..". Aš visada galvojau, kad taip įvyko natūraliai - kai aš buvau fux'as, dar toks buvo, ir lyg pusė velnio visai, visą vežimą tempė A.Grybas, dar keletas žmonių. Bet antrame kurse jis kaip ir nunyko, ir viskas, ką vėliau pamenu, tai kaip Vaškys apie gėjų vestuves turėjo diskutuoti, ir man neleisdamas stalo teniso žaisti, vis bandė atrasti naujų argumentų :D Taip ir išnyko šis klubas - tiesiog dėl mažo žmonių aktyvumo, kas darosi vis didesnė problema licėjuj...
O pasirodo, "nifiga". Prie stalo buvo žmonių, kurie debatuose sukasi seniai, ir kuriems ex-ex-ex-licėistai kažkada skundėsi, kad licėjuje debatų klubo nebeliko.. Spėkit kodėl? O gi todėl, kad mūsų mielas direktorius Saulius buvo prieš. Priežastis - vaikai negali susiformuoti stiprios nuomonės, nes jiems tenka galvoti už abi puses, jie išgirsta per daug argumentų ir etc.
Pasakyčiau, jėga. Nors, kai pagalvoji, tikrai "teisinga" logika. Juk jei turi savo "teisingą" nuomonę, ir netyčia išgirsti argumentų, kurie priverčia pagalvoti kitaip - blogai! Juk tu prarandi savo nuomonę! (hm, čia Seime turbūt populiarus požiūris..
Tiesa, debatininkai ir patys nesutaria, ar debatai padeda sustriprinti nuomonę, ar atvirkščiai. Bet didžioji dauguma mano: jei tu silpnas žmogus, tai gal ir susilpnins. Bet ką tokiems čia veikti ;)

Tai tokia ta debatų klubo licėjuje istorija... (o toks įdomus užsiėmimas, ech..)

žymės: ,