pirmadienis, liepos 23, 2007

Postmodernus būvis

Ready. Neišsigąskite pavadinimo - nieko pernelyg rimto, moksliško ar filosofiško nepasakysiu, tiesiog norėčiau išgirsti Jūsų nuomonę keliais klausimais. Aišku, kol blogas nėra visiškai oficialus (trūksta tik nuorodos į jį iš pagrindinio licėjaus puslapio ir kelių kosmetinių detalių pataisymo, tačiau mokytojas Skūpas šiuo metu išvykęs į Angliją, o be jo kažką pakeisti kebloka), t.y. esant dabartiniam aktyvumui, Jūsų - tolygu Aurimo, Vykinto ir Tomo. =')

Steady. Aš gana ilgą laiką maniau, kad mano mąstymas labai originalus, unikalus ir visaip kitaip šaunus, tačiau šis vaikiškas požiūris netikėtai išgaravo, kai prieš keletą mėnesių internete užtikau gana ilgą straipsnį apie postmodernizmą - epochą, kurioje mes šiuo metu gyvename. Perskaitęs jį supratau, kad toli gražū nėra taip, kaip iki tol galvojau - mano mąstymas ne tik kad nėra dieviškas; priešingai - taip, kaip aš, mąsto didžioji dalis tų, kurie mąsto. Tikriausiai ir Jūs rasite sąlyčio taškų su tuo, kas parašyta šiek tiek žemiau.

GO. Postmodernizmas - terminas, apibūdinantis šiuolaikinę kultūrą, ekonomiką bei visuomenę, susiformavusią XXa. pabaigoje. Vieni teigia, kad postmodernizmas - tai tik viena iš daugelio modernizmo šakų; kiti - jog reikia atskirti postmodernizmą, kuris apima tik tam tikrą meno srovę, nuo postmoderniškumo - kultūrinio reiškinio; tretiems tiesiog patinka kugelis ir savaime užsidegančios durys. Pagrindiniai teiginai, kurie netikėtai sutapo su tuo, kaip aš mąstau, ir kurie sudaro postmodernizmo esmę yra:

1) Nėra jokios objektyvios absoliučios tiesos. Na, čia nieko naujo ir įspūdingo: Nietzsche prieš šimtą metų tą teigė, A. Mamontovas apie tai dainuoja "Ufonautuose", mano tėvai bei pažįstami šią frazę taip pat gana dažnai kartoja.
2) Tiesa yra tai, ką tu tiki ją esant. Pavyzdžiui, jei nuspręsčiau patikėti, kad aš iš tiesų galiu leisti Kamehamės bangas, tik nenoriu - taip ir būtų. Tiesa, tuo visų pirma reikėtų nuoširdžiai patikėti. Verta pastebėti, kad religijai tai kaip gelbėjimosi ratas - pagaliau ji gali nebeįrodinėti savo teiginių.
3) Pretenzijos į tiesą tėra užslėpti bandymai kitam primesti savo nuomonę taip suteikiant sau galios jo atžvilgiu. Karas Irake, SSRS-JAV konfliktas šaltojo karo metu, religinė, tautinė nesantaika, etc.
4) Viskas reliatyvu ir individo įsitikinimai priklauso tik nuo jo psichologinės, socialinės ir ekonominės būklės, istorijos bei kultūros, kurioje gyvena. Tai taip pat gana aišku bei suprantama - labai primena Matricą. =')
5) Žmonijos esmė - bendrumas. Nieko bendro su socializmu (get the joke? =) tai neturi. Tiesiog teigiama, kad žlugus bet kokioms aliuzijoms į objektyvias tiesas, toliau gyventi galima tik "kolektyvinio susitarimo" principu - jei mes bendrai sutariame kažkuriuo gyvenimo aspektu, tuomet laikome jį geru ir teisingu bei stengiamės jo laikytis.

Dabar klausimai, apie kuriuos kalbėjau. Visų pirma, ką daryti su šitokiais išvedžiojimais: "Jei objektyvių tiesų nėra, tuomet ir teiginys, kad objektyvių tiesų nėra, yra klaidingas, todėl objektyvių tiesų gali būti."; "Jei viską sąlygoja nuo žmogaus asmenybės nepriklausantys veiksniai, kaip genai, jo aplinka, šeima, oras, tuomet ir šį teiginį pasakęs žmogus neabejotinai buvo tų dalykų veikiamas ir pats teiginys gali būti ir neteisingas."? Visa tai atrodo šiek tiek absurdiškai ir darosi panašu į tokias beprasmybes, kaip svarstymus, kas atsitiks susitikus nesustabdomai jėgai su nepajudinamu objektu, ar mąstymus apie tikrąją laiko prigimtį (WTF?), bet vis tik yra rimta problema. Kaip postmodernizmui pateisinti pačiam save?

Antra - kaip pateisinti bendravimą, Meilę, draugystę, jeigu kiekvienas ateiname su savo tiesomis ir įsitikinimais, kurių pakeisti arba neįmanoma, arba nėra jokio tikslo to daryti, nes ir mūsų tiesos lygiai tokios pat subjektyvios? Uhm, pabandysiu šiek tiek aiškiau: "Štai jis - toks, koks yra, ir štai ji - tokia, kokia yra. Na, ir ką dabar daryti?" Apie ką gali būti diskusija, debatai, jei nieko nėra tikro, su kuo bendrauti, jei pats nežinai, ar esi gyvas?

FIN. Yup, kasdieniniame gyvenime šios problemos neturėtų trukdyti gyventi, tad atsiprašau, jei nenaudingai sugaišote laiką visa tai skaitydami. Pabaigai - tobuliausias, mano nuomone, šių metų YouTube filmukas:
http://www.youtube.com/watch?v=5XQ_GWKvDE0


12 Komentarai (-ų):

Blogger Aurimas rašė...

Ready - ne, šitas blog'as nėra paruoštas vartoti :)
A. blogger platforma sucks, use Wordpress
B. Use WP MU ir padarykit Senato/dar kažkieno blogus ir juos kažkaip sujungit į patogiai susietą sistemą. Čia vartotojai turi kurti turinį, o ne išrinktųjų kasta ;)

Steady - įžvelgiu interesų konfliktą. Viešųjų, ir privačiųjų :D I mean, juk šitame poste nėra nieko susijusio su licėjum, ane? O gal kas nors ras jį, ir žiūrės kaip į licėjaus moksleivių savi-reprezentaciją. Gla ir įdomu, bet labai asmeniška. Čia juk ne Nemanio blog'as ;)

Dėl turinio - nežinau, arba aš kvailėju sendamas, arba tiesiog įpranti prie tekstų, kurie parašyti taip, kad jų virškinimo laikas būtų kuo trumpesnis, o ne lietuvių kalbos interpretacijų pobūdžio, bet nekomentuosiu. Tiesiog neturiu kantrybės perskaityti. :) atsirašau.

2007 m. liepos 23 d. 23:55  
Blogger mehheh rašė...

Whoah, už ką tikrai esu labai dėkingas, tai už patarimus dėl blog'o - daug labiau nei už bet kokį galimą komentarą apie įrašą. =')

Na, taip, dėl asmeniškumo sutinku, bet tai yra "licėistų blog'as", o ne "licėistų blog'as apie licėjų" - t.y. pagal idėją, rašyti gali bet kuris su licėjumi susijęs žmogus apie bet ką. Tikslas - bendra licėistų erdvė, bendruomenės ryšių stiprinimas. Atsiprašau, jei kada atrodė kitaip. =')

Nieko tokio, prajuokinai. =P

2007 m. liepos 24 d. 10:48  
Blogger Anchitonas rašė...

Bah, būsiu neoriginalus (ane?;]) ir atsakysiu (tik, nujaučiu, kad pasirodys labai kategoriška, bet taip tikrai nėra).

Tie tavo keletą kartų kartų minėti paradoksai (daugiau galima prirankioti http://brainden.com/paradoxes.htm etc.) yra žodžių žasmas tokioj formoj, kokioj tu juos pateikei. Pažiūrėk į šitą dalyką iš ne matematiškai racionalios pusės (kurios neišvengsime mąstant žodžiais ir formulėm): dalykui, kuris viską teigia, tu pritaikei jo neiginį, kuris viską neigia, ir mes gauname tam-tara-tam nelogišką teiginį, kas mūsų XXIa. smegenis veda iš proto (Neigimo neigimo dėsnį jau XVIIIa. įrodė). Kaži ar tada galima būtų bandyti į nelogišką teiginį logiškais samprotavimais atsakyti, tuo labiau, kad bele kokį teiginį naudojant su sąlyga, kad jis gali neigti ir pats save, galima pritaikyti bet kuriam reiškiniui, kokį tik žmogus pajėgia sugalvoti, o tai reiškia, kad reikėtų paaiškinti ir pagrįsti apskritai viską ir bet ką, ką tik sugalvotume. Logikai tai neįkandama, o šiaip jau nelabai ir verta.

„Jei viską sąlygoja nuo žmogaus asmenybės nepriklausantys veiksniai, kaip genai“ ... amm.. na, sutinku, kad žmogų galima staiga įtupdyti į lėktuvą ir nuskraidini į tamsiąją Mėnulio pusę, arba netikėtai jį įvaikinti eskimų šeimon, bet ~„asmenybė nepriklauso nuo genų“??? O šiaip tai, jeigu priėmus nuostatą, kad žmogų visiškai atskyrus nuo aplinkos (šeima, oras ir t.t. irgi yra aplinka) jo nuomonė apie, tarkim, dviejų žalčių draustinio įkūrimo įtaką mažmeninei cukrinių runkelių kainai bus TEISINGA, o tada jį visu savo grožiu atskleidus tam tikrai jo mąstymą labai smarkiai veikiačiai aplinkai, ir jo nuomonė apie minėtą klausimą pasikeistų, ir ją palyginus su pirmąja nuomone, tada taip, tavo teiginys teisingas. Bet ar tu supranti kokį teoretinį idiotizmą aš tik ką sušnekėjau? Pagal mano procesorių, taip – aplinka daro įtaką žmogaus charakteriui, jo požiūriui į pasaulį, o iš to seka, kad ir nuomonei (pabendravus akis į akį su bele kokiu pietiečiu ir nusišluosčius po jo kalbos apspjaudytą veidą tam įrodymų daug nereikia), bet prie ko čia tiesa ar netiesa? Vienokia ar kitokia aplinka tau atskleidžia vienokius ar kitokius dalykus, kitus labiau paslepia (nuvykęs į Briuselį tu akivaizdžiau turėsi galimybių labai imtymiai susidurti su tarpžmogiškais bei tarpbendruomeniniais santykiais, nuvykus ant Everesto tau žymiai intensyviau kils mintys apie sąryšį su savim, gal net gyvenimo prasmę (arba, šiuo konkrečiu atveju:“Kur po galais dingo visas sniegas?!“)), tai leidžia tau atkreipti dėmesį ir susimąstyti vienokia ar kitokia kryptim (Gyvendamas Saturno žieduose vargu ar tu susimąstytum apie Virgin Airlines akcijų kursą, net nežinotum, kad tokie dyvai yra), bet tai su teisingumu ar klaidingumu nieko bendra neturi, tai jau sekantys mūsų įvertinimo žingsniai.

Jeigu epochai reikia teisinti pačiai save, tai ji jau tikrai prastame stovyje. Jeigu jau pats pasakei, kad viską mums patiems lemia tik žmonijos įvertinimas,t.y. mes pasakome, kas gerai, o kas blogai, tad vargu ar galime kalbėti apie kokį tais pateisinimą. Vėlgi galime taikytį tą patį banalų neigimo neigimo dėsnį: kol žmonija eina pirmyn su dabartiniu požiūriu į gyvenimą nebuksuodama, tol ir gyvename postmodernizme (nepamiršk, kad tai tik mūsų prilipdyta etiketė laikui, kuris yra NEDALOMAS, tik męs jį suskaidome), o kai baigsis benzinas ir atsiras visokių Froidų ir Einšteinų, kurių nebetenkins dabartinis mąstymas – pakeisim sistemą...vėl. Tad vargu ar ėjimui pirmyn reikia pateisinimo. Jeigu tau nepatinka tai, ką apie gyvenimą sako postmodernizmas, jeigu tu su tuo nesutinki ir sakai, kad turi būti ne taip, o taip, tai tik reiškia kitos etiketės užrašymą, nieko daugiau. O jeigu juokaujant, tai vargu ar tokiai Įspūdžio kultūrai, kaip postmodernizmas kiltų noras peržvelgti senas savo tiesas. Labai paprastas pavyzdys: paklausk belekokio žmogaus (išskyruos tuos, kurie gimė ne savo laiku), ką jie vadina geru menu, ir galiu garantuoti kad tikrai išgirsi tokį atsakymą: „tai, kai padarai kažką naujo, nematyto, originalaus“. O tada pasižiūri, į tai, kad žmogeliai pusantro tūkstančio metų paišė tą patį alpinistą ant kryžiaus ir neįsivaizdavo tobulesnio meno.

Kalbant apie Meilę (o ne apie meilę, šaunuolis) ir kitas jos drauges, tai mane labai gluminančiai neramina tavo požiūris į juos. Mes bendraujame tam, kad PAKEISTUME?????????????? Mes bendraujame tam, kad papildytume. Ir jeigu iš bendravimo išeitų toks tobulas junginys, kur du žmonės vienas kitą visiškai papildo, kur vieno silpnybės atsiremia į kito stiprybes, vieno minusai būna atsveriami kito pliusais, tai, velniop, netgi aš ramia širdim sutikčiau savo žmoną mylėti ir visur kartu vaikšioti kaip koks dvigalvis Loch Nesas.

Vėlgi, nesuprask taip kategoriškai.
Panašu, kad tobulumui ribų nėra ;]:
http://youtube.com/watch?v=joylAVP6v5M

2007 m. liepos 24 d. 22:58  
Blogger mehheh rašė...

TLDR (too long, didn't read). =) Ne, šiaip, tikrai ačiū už atsakymą - vienas iš nedaugelio kartų, kai buvo tikrai gana įdomu jį skaityti. Be to, vienas linksmiausių komentarų, kuriuos esi parašęs. =') Tam, kad atsakyčiau į visa tai ir tinkamai išplėtočiau, reiktų parašyti knygą... Tomai, rašom knygą?

2007 m. liepos 26 d. 13:19  
Blogger Anchitonas rašė...

:D Ha, tai kiekvieną dieną tą knygą ir rašom, tokie gi pablevyzgavimai ir susideda.

2007 m. liepos 26 d. 23:49  
Blogger vaškys rašė...

Bet tai juk begalybė! - čia šitam blogui pritaikyta mano interpretacija [originalus tekstas "ir vis dėlto ji sukasi!"]

taip sakant.
nu imkim atskaitos tašką teiginį. teiginį galima paneigti pačiu teiginiu.
teiginio neiginį galima paneigti tuo pačiu teiginiu.
teigiam neigiam teigiam neigiam.
nu ir va mūsų pascaliai nekompiliuoja tokių programų.

aišku visi nori surasti, kur baigiasi begalybė. bet gal geriau nepersistenkime.


visada maniau, kad postmodernizmas yra virtimas aborigenais. hm.


mantai. o tau ten dėl 'nėra absoliučios tiesos'. pameni kaip autobuse susipažinom? :DD
kiba visai pasikeitie? :D

klausai hip hopo?

2007 m. liepos 28 d. 19:22  
Blogger vaškys rašė...

ir dabar svarbiausias klausimas.
nuo kada kamehameha yra banga?

2007 m. liepos 28 d. 20:18  
Blogger mehheh rašė...

Xa.xa.xa.xa.xa... Labai juokinga. =') Uhum, autobusą prisimenu, vienas iš keistesnių gyvenimo nutikimo (come on, kokia viso to tikimybė?). Dėl pokyčių... Na, truputį paaugau, tai ir mąstymas pasikeitė. =P Ne, nelabai klausau hip-hop'o (tiesa, bandžiau - nepatiko o_O), bet nebemanau, kad tai mėšlo krūva, ir jo klausančius reikėtų deginti ant laužo. =>

Nuo 33 Dragon Ball serijos.

2007 m. liepos 30 d. 20:00  
Blogger vaškys rašė...

bac. aš visada maniau, kad tai smūgis tiesiog neinantis banga :))

2007 m. rugpjūčio 1 d. 10:17  
Blogger Karolis rašė...

tipo labai idomu buvo tai paskaityti bet rasyti tai labai tingiu beto nzn ar ka noprs verto parasyciau bet sita pasakyti gal ir galeciau prie progosa . prink man mantai.

2007 m. rugpjūčio 12 d. 20:37  
Blogger naktinis rašė...

manau, kad postmodernizmas nėra epocha, kurioje gyvename. mes gyvename dabartyje.

2007 m. rugpjūčio 13 d. 23:10  
Blogger mehheh rašė...

Mm... Rimvydas =')

2007 m. rugpjūčio 17 d. 19:05  

Rašyti komentarą

Užsisakykite Rašyti komentarus [Atom]

<< Pradinis puslapis